Medžiagų priemaišos suknelėse mergaitėms – kam jos naudojamos?
Daugelyje tėvų vadovų perskaitysite, kad vaikų drabužiai turėtų būti siuvami tik ir išimtinai iš natūralių medžiagų. Tai, žinoma, tiesa – kuo daugiau audinyje natūralaus pluošto, tuo geriau jis praleidžia orą, o tai sumažina odos sutrūkimų riziką.
Tačiau ar dirbtinių medžiagų priemaišos yra kažkas, ko turėtumėte visiškai vengti savo vaiko garderobe, įskaitant sukneles mergaitėms? Kodėl gamintojai prideda kitų audinių priemaišų? Skaitykite toliau!
Iš kokių medžiagų kuriami drabužiai, pvz., suknelės mergaitėms?
Audiniai gaminami iš pluošto, kurį skirstome į natūralų ir cheminį. Sužinokite, kas yra kiekvienoje iš šių grupių ir kokios yra pagrindinės charakteristikos.
Natūralus pluoštas
Natūralus pluoštas gaunamas iš dviejų šaltinių – augalinio ir gyvūninio. Jis labai patogus dėvėti, oro pralaidus bei užtikrina tinkamos kūno temperatūros palaikymą. Be to, natūralus pluoštas yra vadinamoji atsinaujinanti žaliava, tai reiškia, kad jį galima gauti kelis kartus iš tos pačios vietos. Jis skirstomas į šiuos tipus:
Medvilnė – viena populiariausių medžiagų, naudojamų suknelėse mergaitėms ir vaikų drabužiuose dėl savo oro pralaidumo ir minkštumo. Be to, medvilnė neelektrizuojasi ir gerai dažosi, nors prasčiausiai išlaiko tamsias spalvas. Priešingai nei atrodo, tai gana kaprizinga medžiaga – linkusi trauktis, palyginti lėtai džiūsta bei dažnai raukšlėjasi, todėl reikalauja ypatingos priežiūros.
Linas, kanapės – tai medžiagos, naudojamos ypač kuriant slaviškąsias sukneles mergaitėms. Jų charakteristikos: džiūsta šiek tiek greičiau nei medvilnė, neelektrizuojasi, netraukiasi, stipriai raukšlėjasi (nors daugeliui žmonių tai privalumas) bei kartais atsiranda pažeidimų sulenkimo vietose.
Avių ir merino vilna, ožkų moheras – tai aukštos atsparumo savybės turintis pluoštas su puikiomis termoizoliacijos savybėmis, todėl tinka rudens-žiemos sezono drabužiams. Be to, jis linkęs ištįsoti ir išsipūsti alkūnių ar kelių vietose, ilgai džiūsta bei lengvai traukiasi.
Kašmyras, kupranugario vilna, alpakos vilna – vis populiaresnės medžiagos, pasižyminčios aukštu šilumos išlaikymu. Jos lengvos. Deja, lengvai traukiasi ir linkusios trinti, todėl reikia ypač atsargiai jas skalbti ir naudoti kasdien.
Šilkas – labai minkšta medžiaga su aukštu blizgesiu. Pasižymi dideliu drėgmės sugerimo gebėjimo, todėl jautri prakaitui. Neatsparūs trinčiai.
Cheminis pluoštas
Nors apie šį pluoštą daug kalbama dėl neigiamo jo gamybos proceso poveikio aplinkai, jis plačiai naudojamas drabužių pramonėje. Ypač todėl, kad technologijos nuolat tobulėja ir atsiranda vis daugiau jų atmainų, kurios ne tik yra atsinaujinančios žaliavos, bet ir jų gamyba mažiau paveiks aplinką.
Kokių pluošto tipų randame šioje grupėje?
Elastingas (elastanas, spandeksas, lycra) – tai audiniai, vertinami už spyruokliškumą, atsparumą šviesai bei trinčiai.
Celiuliozinis (viskozinis) bei liocelis – šio pluošto atveju rasite medžiagas nuo matinių iki blizgančių. Gerai priima spalvas, atsparios trinčiai bei neelektrizuojasi. Tačiau turi kelių trūkumų. Pirmiausia stipriai raukšlėjasi ir galima skalbti tik žemoje temperatūroje. Kai drėgnos, jas galima lengvai sugadinti. Liocelis šiek tiek tvaresnis, palyginti su viskozės atitikmeniu.
Poliesteris – drabužiai iš poliesterio labai tvirti ir atsparūs dilimui, taip pat lengvi išlaikyti švarūs – greitai džiūsta ir netraukiasi. Deja, niekas nėra tobula, ir ši medžiaga lengvai elektrizuojasi bei nėra oro pralaidi, todėl netinka karštoms dienoms.
Poliamidas – kaip ir kitos medžiagos, poliamidas pasižymi aukštu tvirumu ir atsparumu dilimui bei lengvu švaros išlaikymu. Be žemo oro pralaidumo, jis taip pat jautrus saulės nublukimui.
Akrilas – savybėmis akrilas labai panašus į vilną. Be to, neraukšlėjasi. Tačiau dėl savo struktūros nėra oro pralaidus, o dar lengvai kaupiasi gniuželės.
Kokiu tikslu pridedamos priemaišos į audinius?
Kaip matote, kiekvienas pluoštas turi savo trūkumų ir privalumų. Kai jis oro pralaidus, dažniausia jis taip pat standus ir linkęs raukšlėtis. Jei tvirtas ir atsparus trinčiai, linkęs elektrizuotis. Taigi audinių maišymas tinkamomis proporcijomis leidžia išlaikyti kiekvienos iš jų privalumus.
Drabužių pramonėje medžiagų maišymas drabužiuose taikomas ne nuo šiandien. Čia pirmiausia siekiama suteikti medžiagai naujų savybių, dėka kurių pasirinktas drabužis, pavyzdžiui, elegantiška suknelė mergaitei, bus patogesnė kasdieniam naudojimui. Labai dažnai tai taip pat daro poveikį gamybos išlaidų mažinimui. Tačiau galutiniame rezultate vis tiek daugiausiai naudos gauna klientas.
Kaip tai atrodo praktikoje? Štai keli pavyzdžiai:
- Elastano priedas prie medvilnės ar lino drabužių daro juos mažiau standžius ir tvaresnius, taip pat geriau pritaikytus prie figūros.
- Modeliai su vilnos priemaišomis mažiau raukšlėjasi naudojimo metu.
- Poliesterio priedas sumažina drabužių traukimosi tendenciją.
Žinoma, toks sprendimas nėra idealus, ir dirbtinio pluošto priedas sumažins, pavyzdžiui, medžiagos oro pralaidumą. Tačiau jo naudojimo nauda yra žymiai didesnė. Kartais verta atsisakyti šimtaprocentinio oro pralaidumo dirbtinos medžiagos kitų privalumų labui.
Ar cheminis pluoštas vaikų drabužiuose yra kažkas visiškai draudžiamo? Ne, jei jis nesudaro didžiosios medžiagos sudėties dalies. Svarbiausia pirkti tokias sukneles mergaitėms, kuriose vis dar dominuos natūralūs audiniai. Tokiu būdu galite turėti nuostabias ir patogias kreacijas.
Peržiūrėkite ir kitus mūsų straipsnius panašiomis temomis:
- Mergaičių suknelės medžiagų priemaišos
- Mergaičių suknelės kokybės patikrinimas
- Kaip išsirinkti suknelę mergaitei